APIE KOUČINGĄ

KOUČINGAS

Iš žmonių, kurie į koučingo sesiją ateina pirmą kartą, dažnai sulaukdavau klausimų „kas tas koučingas?“  bei „kaip jis veikia?“. Užduodavau kontra klausimą – „o ką žinai apie koučingą?“ Atsakymų sulaukdavau įvairiausių, vieni manė, jog tai klausinėjimas vedantis prie (teisingų) atsakymų, o kitiems koučingas asociajavosi su neigiamais dalykais. „Manipuliacijos, proto „plovimas“, psichologiniai žaidimai“ – štai ką žmonės dažniausiai įvardindavo. Tokios asociacijos daugeliui kyla todėl, kad žodis „koučingas“ ar „pakoučinti“ dažnai naudojamas neteisingame kontekste. Vadovai neretai „pakoučina“ savo darbuotojus, net nesuprasdami kas yra koučingas ir kam jis naudojamas. Pavaldiniai išėję iš susitikimo su vadovu irgi kartais sako, kad juos “pakoučino”.

KAS MAN YRA KOUČINGAS ŠIANDIEN? 

Prisipažinsiu, kad man koučingas irgi siejosi su klausinėjimu – gerų, „teisingų“ (galimai vedančių ten, kur aš galvoju, kad yra teisinga) klausimų uždavinėjimu. Kai mokymosi procese manęs paklausė, kodėl aš atėjau mokytis koučingo, viena iš mano ištartų frazių buvo „noriu išmokti užduoti klausimus“. Po keleto mokytojo klausimų suvokiau, kad visų pirma noriu išmokti girdėti, kai klausausi. Po pirmojo mokymų modulio supratau, kad teisingų klausimų nėra, kaip nėra ir stebuklingo klausimų sąrašo, kuriuos išmokęs galėsiu vadintis koučeriu. Tiesa, yra žmonių, kurie paėmę lapą su SMARTEF ar G.R.O.W. metodikų klausimais atlieka „koučingą“. Tai gali padėti tam tikrose situacijose, bet, mano nuomone, koučingas yra daug daugiau nei keletas metodikų.

Žmogaus gyvenimas yra tarsi filmas. Koučingo metu aš bandau suprasti, kokio tai žanro filmas, apie ką jis. Aš nedalinu patarimų, nes tai ne mano filmas ir scenarijaus autorius ne aš. Koučingas – tai erdvė kurioje ne dirbu su žmogumi, nekreipiu jo, nesiūlau sprendimo, o tiesiog sukuriu saugią erdvę kalbėti ir žiūriu jo „filmą“. Filmą, kurio scenarijaus autorius yra klientas. Koučingas – tai pauzė šiuolaikiniame greitame gyvenime, tai galimybė stabtelti ir parašyti dar gabalėlį scenarijaus savo filmui.

KOKS KOUČERIO TIKSLAS?

Išspręsti žmogaus problemą? Ne. Man labai patiko mano mokytojo Oleg Kovrikov įvardintas koučingo tikslas – „susitikti“ ir susipažinti. Tik tiek. „Susitikimas“ įvyksta ne tik fiziniu lygmeniu, bet ir emociniu, dvasiniu. Tai įsijautimas į žmogų, į jo situaciją, kai visas mano dėmesys sukoncentruotas į tai kas vyksta su klientu, kaip jis jaučiasi. 

Koučingas padeda žmogui pačiam siekti to, ko būtent jis nori. Koučerio pagrindinis darbas išgirsti ką klientas sako ir ko nepasako, atpažinti klientą ribojančius įsitikinimus bei baimes ir klausimų pagalba padėti žmogui pažvelgti į situaciją kitu kampu, išlaisvinti viduje esančias galias bei pasiruošti tolimesniems veiksmams.

KUR KOUČERIS VEDA KLIENTĄ?

Koučingo metu aš nebandau kliento niekur nuvesti, ar „prigauti“ savo klausimais. Užduodami klausimai gimsta iš noro suprasti priešais mane sėdintį žmogų, nes tuomet ir jis bando save suprasti.

Aš kartu su klientu vaikštau po jo namus su daug kambarių, po jo tamsius koridorius. Klientas pasirenka, kurias duris atverti, o kurias praeiti. Aš esu tarsi prožektorius ir galiu jam pašviesti. Aš nevedu kliento, aš einu iš paskos, jo tempu, šviečiu kur jis eina, o klientas pasakoja, ką ten mato. Klientas tai lyg Šerlokas Holmsas – jis save kapsto, jis viską žino, o koučeris kaip Vatsonas, kuris, kaip sąmonė, užduoda klausimą, kuris padeda Šerlokui judėti į priekį. Kad ir kokį sprendimą klientas priėjo ar atsakymą rado, aš nevertinu ar tai gerai ar blogai, svarbu, kaip klientas su tuo sprendimu ar atsakymu jaučiasi.

Mano patirtis ir klientų atsiliepimai rodo, kad koučingas padeda dalykams vykti. Tad, jeigu jaučiatės kažkur užstrigę, norite judėti greičiau ar jums reikalinga pauzė, rekomenduoju šį įrankį išbandyti. Susisiekite su manimi ir pabandykime “susitikti” ir susipažinti 🙂 Pirma sesija nemokama, o jeigu matysite naudą ir atrasime chemiją, sutarsime tolimesnę eigą.